DĖMESIO! Šiuo metu ši svetainė yra perkeliama į www.pasaulekura.lt. Jeigu kažkokio seniau čia buvusio turinio nepavyko rasti, greičiausiai jis bus jau naujame puslapyje.

Išgyvenimas mieste karo metu

Išgyvenimas mieste karo metuŽmogaus, išgyvenusio karo metu mieste, patarimai, kaip apsaugoti save tokioje nepaprastoje situacijoje, o esant galimybėms, pasiruošti ir apsirūpinti reikalingais daiktais, žiniomis ar įgūdžiais?

Jam teko visa tai išgyventi pačiam 1992 m. vykusio Bosnijos karo metu. Jis ir kaip jis pavadino, jo klanas, išgyveno metus laiko mieste, kuriame gyveno 60000 gyventojų.

Vėliau jis pats tapo taip vadinamu „survivalistu“ (nuo angliško žodžio – „survival“ - išgyvenimas).

Survivalistai, tai žmonės, kurių hobis yra išgyventi įvairiomis ekstremaliomis sąlygomis, pvz. laukinėje gamtoje ar kokioje nors kitoje vietoje, kur paprastas miesto žmogus turėtų labai mažai šansų išgyventi.

Pradžia

Aš esu iš Bosnijos, kur 1992-1995 m. buvo tikras pragaras. Tuo metu, man teko metus laiko išgyventi mieste, kuriame gyvena 60000 gyventojų, be vandens, be elektros, be benzino, be medicininės pagalbos, be civilinės gynybos, be bet kokios formos centralizuoto miesto valdymo ir be įvairių kitų „tradicinių“ miestui, žmonių pragyvenimą užtikrinančių tarnybų ar paslaugų. Mūsų miestas, metus laiko buvo užblokuotas armijos ir gyvenimas jame buvo tikras „mėšlas“... Nebuvo nei policijos, nei armijos. Buvo tik ginkluotos grupės. Tie, kurie buvo ginkluoti – gynė savo namus ir šeimas.

Kada viskas prasidėjo, nedaugelis buvo tam pasirengęs. Dauguma turėjo maisto vos kelioms dienoms. Kai kurie turėjo pistoletus ir tik labai nedaugelis AK ar kitokių ginklų. Praėjus kažkur 1-2 mėnesiams, pradėjo veikti banditų gaujos, kurios griovė viską, pvz. ligoninės greitai pavirto skerdynių vietomis. Policijos daugiau nebuvo, kaip ir 80% ligoninių personalo. Man pasisekė, mano šeima tuo metu buvo didelė (15 žmonių, dideliame name, 6 pistoletai ir 3 AK) – mes išgyvenome, bent didžioji mūsų dalis.

Karas Bosnijoje

Kas 10 dienų, kad padėti užblokuotiems mieste žmonėms, amerikiečiai vis numesdavo sauso davinio komplektus. Tačiau jų niekada nepakakdavo. Kai kurie, tiesa tokių buvo nedaug, turėjo savo sodus.

Po 3 mėnesių, prasidėjo gandai apie tai, kad žmonės pradėjo mirti nuo išsekimo ir šalčio. Kad nesušalti, mes deginome nuo apleistų namų nuėmę duris, langų rėmus, parketus, baldus ir t.t... Daugelis numirė nuo įvairių ligų, ypač dėl vandens (iš mano šeimos du). Daugiausiai gėrėme lietaus vandenį, valgėme balandžius ir net žiurkes.

Pinigai labai greitai prarado vertę, po ko mes sugrįžome prie mainų. Pvz. už mėsos konservą buvo galima permiegoti su moterimi (sunku apie tai kalbėti, bet taip buvo). Didelė dalis moterų, kurios prekiavo savo kūnu, buvo į beviltišką padėtį pakliuvę motinos, kurios bandė išgyventi ir išgelbėti savo vaikus. O dėl tokių dalykų, kaip ginklai, amunicija, žvakės, žiebtuvėliai, antibiotikai, benzinas, baterijos ir maistas, mes kovojome lyg žvėrys. Tokiomis aplinkybėmis viskas keičiasi ir daugelis žmonių pavirsta į monstrus. Tai buvo siaubinga. Galia priklausė nuo kiekio. Jeigu tu gyveni vienas name, žūti ar būti apiplėštam, buvo tik laiko klausimas, net jeigu esi gerai ginkluotas.

Šiuo metu, aš ir mano šeima, esame puikiai tam pasiruošę. Esu gerai ginkluotas ir pas mane yra pakankamai patirties. Nesvarbu kas nutiks, žemės drebėjimas, karas, tsunamis, ateiviai, teroristai, ekonomikos sugriuvimas, sukilimas ir t.t. Ir pan... Svarbu, kad kažkas įvyks. Mano patirtis rodo, kad vienam žmogui beveik nėra šansų išgyventi, jėga yra kiekyje. Nenutolkite nuo šeimos, ruoškitės tam kartu, rinkitės patikimus draugus.

1. Kaip karo metu saugiai keliauti po miestą?

Miestas pasidalino į bendruomenes, pagal gatves. Mūsų gatvėje buvo 1520 namų. Kiekvieną vakarą, kad apsisaugoti nuo banditų ir mūsų priešų, mes organizuodavome patruliavimą po 5 ginkluotus žmones. Visi mainai visada vykdavo gatvėje. O už 5 kilometrų buvo gatvė specialiai skirta mainams, kur buvo viskas tam organizuota. Tačiau, dėl snaiperių, į tenai vaikščioti buvo per daug pavojinga. Be to, tenai buvo galima pataikyti ir ant banditų ir likti apiplėštam. Aš tenai ėjau per visą laiką tik du kartus, kada man tikrai prireikdavo kažko reto (vardina vaistus, pagrinde antibiotikus).

Karas Bosnijoje, įspėjamasis užrašas "atsargiai snaiperis!"Niekas nevažinėdavo po miestą automobiliais. Gatvės buvo užblokuotos griuvėsiais ir apleistais automobiliais. O ir benzinas buvo labai brangus.

Jeigu prireikdavo kažkur eiti, visada tai darydavome nakties metu. Niekada nevaikščiodavome po vieną, niekada per daug didelėmis grupėmis, visada po 2-3 žmones.

Visi būdavo ginkluoti ir judėdavome labai greitai, šešėlyje, praeidami gatves per namų griuvėsius, niekada tiesiog gatve. Buvo daug banditų grupių, po 10-15 žmonių, o kai kurios net iki 50. Tačiau daug buvo ir normalių žmonių, kaip tu ar aš, tėvų, senelių, kurie žudė ir plėšė. Nebuvo „gerų“ ar „blogų“. Pagrindinė žmonių dalis buvo kažkur per vidurį, pasiruošę blogiausiam.

2. O medžiai? Juk aplinkui miestą buvo daug miškų. Kodėl deginote duris ir baldus?

Aplink miestą nebuvo daug miškų. Tai buvo labai gražus miestas, su restoranais, kino teatrais, mokyklomis ir oro uostu. Visi medžiai, kurie augo mieste ir miesto parke, per pirmus 2 mėnesius, buvo nupjauti ir sudeginti. Be elektros, kad pasigaminti maistą ir apšildyti namus, deginome viską kas degė: baldai, durys, parketas ir t.t... Medis dega greitai. Pas mus nebuvo priemiesčių ir fermų priemiestyje. Priemiestyje buvo priešai, o mes buvome apsupti. Mieste, niekada neidavo žinoti, kas konkrečią minutę yra tavo priešas.

3. Kokios žinos tau pravertė šio periodo metu?

Kad geriau įsivaizduoti situaciją, tai buvo beveik sugrįžimas į akmens amžių. Pavyzdžiui, pas mane buvo buitinių dujų balionas. Tačiau, šildymui aš jo nenaudojau. Tai būtų buvęs per daug brangus malonumas! Kadangi žiebtuvėliai buvo labai vertinami, aš šį dujų balioną naudojau pildyti žiebtuvėliams, pritaisęs prie jo žarnos savo gamybos žiebtuvėlių pildytuvą. Pvz. kas nors man atnešdavo tuščią žiebtuvėlį, o aš jį užpildydavau ir už tai gaudavau konservų dėžutę ar žvakę.

Išgyvenimo įgūdžiai, pvz. laužo sukūrimas baterijos pagalba.Aš esu felčeris ir šiose sąlygose mano žinios buvo mano kapitalas. Būkite smalsūs ir sumanūs. Tokiose aplinkybėse jūsų turimi įgūdžiai taisyti įvairius daiktus kainuos brangiau už auksą. Daiktai ir atsargos vėliau ar ankščiau baigiasi, tai neišvengiama, o jūsų žinios ar sugebėjimai, jums visada padės išgyventi. Ką aš noriu pasakyti – mokykis taisyti daiktus, avalynę ar žmones. Pvz. mano kaimynas mokėjo gaminti žibalą lempoms (įdomu iš ko?) ir jis niekada nebadavo.

4. Jeigu pas jus dabar būtų 3 mėnesiai pasiruošimui, kaip tu ruoštumeisi?

3 mėnesiai? Bėgčiau iš šalies? Juokauju... Dabar aš žinau, kad viskas gali sugriūti labai greitai. Pas mane dabar yra paruošta maisto atsargų, higienos reikmenų, baterijų ir pan. 6 mėnesiams laiko. Gyvenu bute, kuris yra gerai apsaugotas. Tačiau, pas mane yra ir namas kaime, už 5 km. nuo mano buto. Name irgi yra atsargos 6 mėnesiams. Tai mažas kaimelis, kuriame daugelis gyventojų yra gerai pasiruošę, karas juos to išmokė. Pas mane yra 4 ginklai, po 2000 kulkų kiekvienam. Yra ir sodas, išmanau sodininkystę.

Dar pas mane išsivystė gera nuojauta. Kada visi aplinkui kalba, kad viskas bus gerai, bet aš žinau, kad viskas vieną dieną sugrius. Pas mane yra pakankamai jėgų daryti tai, ką turiu daryti, kad apginti savo šeimą, nes kada viskas grius reikės būti pasiruošusiam, daryti „negerus“ dalykus, kad išgelbėti savo vaikus, kad išgyventi kartu su savo šeima. Išgyventi vienam – beveik nėra šansų (tai mano nuomonė), net jeigu tu esi ginkluotas ir pasiruošęs, vienas būdamas tu vis tiek žūsi. Tai teko matyti daugelį kartų. Grupės ar šeimos, kurios yra gerai pasiruošę, turi daug žinių, įvairių įgūdžių, įvairiose srityse, daug geriau tokiais atvejai išgyvena.

5. Kokiomis atsargomis yra verta pasirūpinti?

Yra skirtumas. Jeigu jūs norite gyventi vien iš vagysčių ar banditizmo – viskas ko jums reikia, tai ginklai ir amunicija, daug amunicijos. Jeigu ne, tada dar jums reikės ir maisto, higienos reikmenų, baterijų, akumuliatorių, mažų daiktų mainams (peiliai, žiebtuvėliai, žiebtuvėlių akmenėliai, muilas ir pan.). Dar ir alkoholis, tas, kuris gali ilgai stovėti, pvz. viskis, pačios pigiausios ir geriausios prekės apsikeitimui.

Žiebtuvėliai "Bic"Daugelis numirė nuo higienos trūkumo. Jums reikės labai paprastų dalykų, bet dideliais kiekiais, pvz. šiukšlių maišai – daug šiukšlių maišų ir tualetinio popieriaus. Vienkartiniai indai, stiklinės – jų jums reikės labai daug. Aš tai žinau, nes pas mus  iš viso nebuvo.

Man asmeniškai, higienos prekės yra dar net svarbiau už maistą. Galima sumedžioti balandį ar rasti valgomų augalų, bet neina rasti ar sumedžioti, pvz. dezinfekuojantį skystį. Plovimo ar dezinfekavimo priemonės, chlorkalkės, muilas, pirštinės, kaukės... Pirmosios pagalbos suteikimo žinios, mokėti plauti žaizdas, nudegimus ir t.t...

Gali nutikti ir taip, kad jūs rasite gydytoją, bet neturėsite kuo jam sumokėti. Išmok naudoti antibiotikus, neblogai yra turėti jų atsargoje.

Ginklus reikia rinktis kuo paprastesnius. Dabar aš nešioju .45 kalibro gloką, man jis patinka, bet šis ginklas čia yra retas, dėl to yra dar du TT (jie yra pas visus ir lengva jiems gauti amunicijos). Aš nemėgstu kalašnikovų, bet čia ir vėl ta pati istorija – jie yra pas visus, reiškiasi ir pas mane. Reikalingi yra maži, nepastebimi daiktai, pvz. turėti generatorių yra gerai, bet dar geriau 1000 žiebtuvėlių „Bic“, generatorius problemų atveju, sukels nereikalingą dėmesį, o 1000 žiebtuvėlių užima nedaug vietos, yra ne brangūs ir juos visada galima išmainyti.

4 didelėse bačkose rinkdavome lietaus vandenį, po ko jį šildydavome. Buvo upelis, bet vanduo jame, labai greitai, pasidarė nešvarus. Vandeniui laikyti tara irgi yra labai svarbi, bačkos, kibirai ir pan.

6. Ar buvo naudos iš aukso ar sidabro?

Taip. Aš asmeniškai visą auksą, kuris buvo namuose iškeičiau į amuniciją. Retkarčiais gaudavome ir pinigų, dolerių ar Vokietijos markių – už juos pirkdavome kai kuriuos daiktus, bet tai nutikdavo retai ir kainos buvo astronominės, pvz. konservuotų pupelių dėžutė kainuodavo 30-40$. Vietinė valiuta, greitai nuvertėjo. Viską įsigydavome mainų pagalba.

7. Ar brangiai kainavo druska?

Brangiai, bet kava ir cigaretės buvo dar brangesnės. Pas mane buvo daug alkoholio ir aš jį keičiau be problemų. Alkoholio vartojimas išaugo daugiau kaip 10 kartų, lyginant su taikiu metu. Dabar gal net naudingiau apsirūpinti cigaretėmis, žiebtuvėliais ir baterijomis – jie užima mažiau vietos. Tuo metu aš dar nebuvau „survivalistas“. Pas mus nebuvo laiko pasiruošti. Per kelias dienas iki tol, kol „išmatos pakliuvo į ventiliatorių“, politikai per televizorių kartojo, kad viskas eina pagal planą ir nėra priežasčių nerimauti. O kada „dangus mums nukrito ant galvų“ - mes ėmėme tai ką spėjome...

8. Ar sunku buvo įsigyti šaunamąjį ginklą? Ką mainėte į ginklus ir amuniciją?

AK-47Po karo, kiekvienuose namuose buvo daug ginklų. Policija, karo pradžioje, daug ginklų konfiskavo. Bet daugelis juos paslėpė. Dabar pas mane yra vienas legalus šautuvas (su licenzija), pagal mūsų įstatymus tai vadinasi „laikinoji kolekcija“.

Neramumų atveju, valdžia konfiskuoja visus registruotus ginklus, nepamirškite to! Žinai, yra žmonės, kurie turi legalius ginklus, bet be jų pas juos yra ir nelegalių ginklų, tam atvejui jeigu legalius ginklus sugalvotų konfiskuoti.

Jeigu pas jus yra vertingų prekių mainymui, neramiais laikais gauti ginklą būna nesunku. Tačiau reikia nepamiršti, kad pats pavojingiausias laikas, tai pirmosios dienos ir galimas dalykas, kad pas jus šiuo metu nebus laiko įsigyti ginklą, kad apsaugoti savo šeimą. O būti beginkliu, tokiu chaoso ir panikos laikotarpiu yra bloga idėja. Mano atveju, vienam žmogui reikėjo automobilio akumuliatoriaus radijui ir pas jį buvo ginklų, tai aš išmainiau akumuliatorių į 2 ginklus ir amuniciją jiems.

Amuniciją mainydavau į maistą, o po kelių savaičių maistą į amuniciją. Niekada nedariau mainų namie ir niekada nieko nemainiau dideliais kiekiais. Labai nedaugelis žinojo, ko ir kiek aš laikau namie. Pagrindinis dalykas yra saugoti įmanomą maksimumą, pagal dydį ir vertę. Su laiku suprasite, kas kainuoja brangiau.

Pasitaisau: ginklai ir amunicija, visada man bus pats svarbiausias dalykas. Antroje vietoje būtų dujokaukės ir jų filtrai?

9. O kaip dėl gynybos?

Gynyba buvo labai primityvi. Ir vėl gi, mes nebuvome pasiruošę ir naudojomės tuo ką turėjome... Langai buvo išdaužyti, o stogai, per bombardavimus buvo baisiame stovyje. Visi langai buvo kuo nors užversti – maišais su smėliu, akmenimis ir pan. Aš užblokavau vartus įvairiais griuvėsiais ir šiukšlėmis. Naudodavau kopėčias, kad perlipti per sieną. Mūsų gatvėje buvo vaikinas, kuris pilnai užbarikadavo savo namą, o po to išmušė skylę sienoje, į gretimą sugriuvusį namą. Tai buvo savotiškas slaptas įėjimas.

Tai galbūt jums pasirodys keista, bet visi labiau apsaugoti namai buvo sugriauti ir sunaikinti pirmoje eilėje!

Mano rajone buvo gražūs namai, su sienelėmis, šunimis, signalizacijomis, grotomis ant langų ir pan. Žmonės pirmoje eilėje atakavo būtent juos. Kai kurie sugebėjo atsilaikyti, o kiti ne. Tai priklausė nuo viduje esančių „vamzdžių“ ir rankų kiekio. Aš manau, kad gynyba yra svarbus dalykas, bet ja reikia pasirūpinti taip, kad ji nekeltų papildomo dėmesio. Jeigu gyveni mieste ir atėjo blogi laikai, tau prireiks paprastos, saugios ir nereikalingo dėmesio nesulaukiančios vietos, kur būtų didelis kiekis ginklų ir amunicijos.

Kiek amunicijos? Tiek kiek tilps! Reikia savo namus paversti minimaliai „patraukliais“. Šiandieną, mano namuose yra plieninės įėjimo durys, bet jos tik nuo pirmos chaoso bangos. O po to, aš išvažiuočiau už miesto, kur būtų didelė grupė žmonių (šeima ir draugai). Karo metu, pas mus buvo situacijų... Nėra reikalo gilintis į smulkmenas... Tačiau mūsų pusėje visada buvo pranašesnė ugnies galia ir plytinė siena. Taip pat, kažkas iš mūsų, pastoviai stebėdavo gatvę. Geras organizuotumas, yra gyvybiškai svarbus, tuo atveju, jeigu jus užpultų banditų gauja.

Įvairių bombų ir sviedinių skeveldromis apgriautas namas BosnijojeMieste buvo galima pastoviai girdėti šūvius. Ir vėl, mūsų perimetro gynyba buvo gan primityvi. Visi išėjimai buvo užversti, palikti tik nedideli plyšiai ginklams. Viduje, bet kokiu paros metu, mažiausiai 5 šeimos nariai buvo pasiruošę kovai ir vienas žmogus būdavo pasislėpęs saugioje vietoje išorėje.

Kad išvengti snaiperių ugnies, dienos metu mes niekur neidavome iš namų. Pirmame laikotarpyje, žūsta silpniausieji, o likusieji kovoja. Per snaiperius, dienos metu, gatvės būdavo praktiškai tuščios. Gynyba buvo numatyta išskirtinai trumpai distancijai. Daugelis žuvo dėl to, kad užsimanė nueiti ir sužinoti informaciją apie situaciją.

Tai svarbu, reikia nepamiršti, kad pas mus nebuvo nei informacijos, nei radijo, nei televizijos, nieko išskyrus gandus... Nebuvo organizuotos armijos, mes visi tapome kareiviais. Pas mus nebuvo pasirinkimo. Visi nešiojo ginklus ir stengėsi apsiginti. Mieste nebuvo galima nešioti kokybiškų ar gražių daiktų, nes dėl jų kas nors galėjo jus nudėti, kad šiuos jūsų daiktus pasisavinti. Nepageidautina buvo net turėti „gražų“ ginklą, nes tai prikaustydavo nereikalingą dėmesį.

Aš tau štai ką pasakysiu, jeigu rytoj įvyktų kažkas panašaus, aš būčiau kuklus, panašus į visus, prisibijantis ir nusivylęs... Galbūt net parėkaučiau ir truputėlį paverkčiau. Gražūs drabužiai, ne variantas... Aš neišeičiau apsirengęs itin gražiais drabužiais ir nepradėčiau rėkti „Aš atėjau! Ir jums visiems dabar šakės! Jūs blogiečiai!“ Ne, aš pasiliksiu nuošalyje, gerai ginkluotas, pasiruošęs, įvertindamas savo sugebėjimus, kartu su savo geriausiu draugu ar broliu. O super-gynyba, super-ginkluotė, neturi didelės reikšmės... Jeigu žmonės mato, kad jiems vertėtų tave apvogti, kad esi rentabilus, jie tave apvogs. Tai tik laiko ir reikalingo šiam reikalui vamzdžių ir rankų kiekio klausimas...

10. Kaip sekėsi palaikyti asmeninę higieną?

Mes naudojome kastuvą ir bet kokį žemės lopinėlį, netoli nuo namų... Atrodo ne itin švariai? Taip ir buvo. Mes prausdavomės lietaus vandeniu arba upėje, bet dažniausiai, kas liečia paskutinį variantą, tai būdavo per daug pavojinga. Tualetinio popieriaus pas mus nebuvo, o jeigu jis ir būtų buvęs, aš jį būčiau išmainęs. Tai buvo „nešvarus“ reikalas.

Duosiu tau patarimą, patys svarbiausi dalykai tokioje situacijoje yra ginklai ir amunicija... O TIK PO TO, visi kiti dalykai. Žinoma, viskas priklauso nuo prieinamos teritorijos ir turimų pinigų. Jeigu kažką pamirši, nieko baisaus. Visada atsiras kas nors, su kuo galėsi kažką į tai išsimainyti. Tačiau jeigu pamirši ginklą ar amuniciją, galimybės apsimainyti pas tave neliks. Taip pat, aš nelaikau didelių šeimų, kaip papildomų „burnų“. Didelės šeimos, tai daugiau ginklų ir jėgų. Na o toliau, kiekvienas prisitaiko savaip.

11. O kaip buvo reikalai su sergančiais ir sužeistaisiais?

Žaizdos daugiausiai buvo šautinės. Be specialisto ir įrangos, jeigu nukentėjusiam pavykdavo kur nors rasti gydytoją, pas jį būdavo 30% šansų išgyventi. Tai jums ne kinas, žmonės mirdavo... Daugelis mirė nuo žaizdų užkrėtimo. Pas mane buvo antibiotikų 3-4 atvejams, žinoma dėl šeimos. Žmonės dažnokai gan kvailai žūdavo. Nuo paprasčiausios diarėjos (viduriavimas), keleto dienų bėgyje, galima numirti, jeigu nėra vaistų ir yra ribotas kiekis vandens... Ypač vaikai. Buvo daug odos susirgimų, apsinuodijimų maistu... Ką padarysi... Dažnai naudodavome vietinius augalus ir spiritą... Trumpam laikui tai tikdavo, bet ne ilgam... Higiena yra labai svarbi, kaip ir turėti kuo daugiau vaistų, ypač antibiotikų.

Pagal daugelio web puslapių medžiagą. Pradinio šaltinio rasti nepavyko.

Šaltiniai

Vertimas

Panašūs straipsniai

Išgyvenimo mokykla - Kaip rasti vandens dykumoje

VanduoŠiandieną, vakarų žiniasklaidoje, paskaičius straipsnį apie prancūzų porą, kuri žuvo dykumoje, nes savo vandenį atidavė savo vaikui... Susimasčiau... Juk sovietmečiu tai žinojo kiekvienas vaikas, kaip išgyventi dykumoje. Tiksliau, kaip joje pasigaminti vandens.

Buvo knygelės vaikams, kuriose buvo to mokoma. Tas mane paskatino parašyti šį straipsnį. Galbūt tai net kam nors išgelbės gyvybę!

Dešimt patarimų nuo Šaolin vienuolio, kaip išlikti amžinai jaunu

Šaolin vienuolynasDaugelis žmonių teigia, kad sveikata yra pats brangiausias mūsų turtas. Tačiau ar daugelis iš mūsų gyvena pagal šią taisyklę? Vertėtų tai pradėti daryti nuo šiandien.

Tai vieno Šaolin (Shaolin) vienuolio, kovos menų meistro, patarimai, kaip išlikti sveikam ir jaunam kuo ilgiau:

Arijų žinios – Žmogaus vystymasis

HiperborėjaŠių žinių paieška, yra vienas iš mano „arkliukų“, kaip ir labai žila senovė ir jos žinios, bei technologijos. Tačiau jų rasti yra labai sunku, nes per daugelį amžių, tūkstantmečių ar aeon'ų, jų beveik neliko Europoje. Dėl to, tenka ieškoti kitur, pvz. Indijoje, tolimuose rytuose, slavų, etruskų kultūroje ir t.t...

Žiloje senovėje, kai dar neegzistavo įvairių Europos šalių, kai baltieji žmonės, kaip manoma,  persikėlė į šiuos ir kitus kraštus Hiperborėjos, kai dar nebuvo tokių tautų, kaip pvz. lietuviai, rusai, švedai, vokiečiai ir t.t... ar pvz. baltai, prūsai, kuršiai. slavai ir t.t... Kai visa baltoji rasė skaitėsi viena tauta! Ateidami iš Hiperborėjos, arijai atsinešė daug žinių. Dalis jų keliavo gan toli ir nepasiliko Europoje. Dalis jų pasiekė tokias vietas kaip Egiptas, Indija, Kinija, tolimos Sibiro ar dabartinės Rusijos žemės. Tenai šių žinių trupinėliai ir išliko, kur mažesnį poveikį darė įvairios pasaulinės religijos, kaip pvz. katalikų bažnyčia ir pan.

Sveikata ir plastikinė tara

Ieškokite ženkliuko, nurodančio plastiko tipą, butelio apačiojeRenkantis maisto produktus ar gėrimus plastikinėse pakuotėse būtinai atkreipkite dėmesį į plastikinės taros dugną. Būtent čia randasi visa informacija apie plastiko tipą iš kurio ji yra pagaminta. Kai kurios plastiko rūsys yra ne itin pavojingos, o kitos iš jų gali daryti žalą jūsų sveikatai.

Ant plastikinių butelių visada būna informacija apie tai iš kokio plastiko tipo jie yra pagaminti. Ši informacija yra labai svarbi, nes bet koks plastikas išskiria skirtingo pavojingumo chemikalus į butelio turinį.

Kaip išgyventi keliaujant po pasaulį

Dalis iš mūsų turi avantiūristo, o gal net ir pramuštgalvio gyslelę, aistrą pasinerti į keliones, galbūt patraukti piligrimų keliais ar tiesiog patirti nuotykių, sukaupti didelį unikalios patirties bagažą, pamatyti pasaulį, susipažinti su įvairių pasaulio šalių žonėmis, kultūra, papročiais, istorija, architektūra, kalbomis ir kitais dalykais. Tik susimasčius apie tai, daugeliui kyla panašus klausimas: kaip keliaujant aplinkui pasaulį išgyventi? Iš kur gauti pinigų? Ką aš valgysiu ar kur nakvosiu ir t.t...

(C) 2007-2016 zulus.lt | Pasaulekura.lt

Hey.lt