Šalia vieno Amerikos ūkininko sodybos nutiesė greitkelį. Na ir pradėjo tuo greitkeliu lėkti mašinos. Lekia, kiek gali. Baisūs greičiai. Ir, aišku, pradėjo traiškyti ūkininko vištas, žąsis, kalakutus ir kitokį gyvį.

Ūkininkas savaitę kentėjo, o paskui neapsikentė ir nuėjo pas šerifą:

• Ponas šerife, reikia daryti kažką, nes tuoj liksiu be paukščių...

Šerifas paprašė leisti jam pagalvoti porą dienų. Po poros dienų atvažiavo pas ūkininką ir sako:

• Imk ženklą „40"", pasistatyk prie ūkio. Turėtų padėti.

Po savaitės ūkininkas vėl pas šerifą.

• Ponas šerife, pastačiau ženklą, bet nepadeda: kaip varė taip ir varo baisiu greičiu. Kaip traiškė, taip ir traiško viską.

Šerifas vėl prašo laiko pagalvoti. Po poros dienų jis atvežė ūkininkui kelio ženklą „Atsargiai vaikai“. Turėtų padėti.
Po savaitės ūkininkas vėl pas šerifą.

• Ponas šerife, niekas nepadeda.

Šerifas beliko apgailestauti, kad niekuo negali padėti ir pasiūlė pačiam suktis iš padėties.

Praeina viena savaitė, dvi, mėnuo. Ūkininkas nesiskundžia. Šerifui pasidarė įdomu. Sėdo jis į mašiną ir nušvilpė greitkeliu ūkio link. Žiūri:

Visos mašinos baisiu greičiu lekia, o ties ūkiu vos slenka. Baisiausia eilė!

Šerifas įjungė švyturėlius, aplenkė visus, privažiuoja prie fermos, o ten – naujas kelio ženklas. Ant ženklo parašyta „Nudistų kolonija – 100 m"